Engelio dėsnis

Ryšis tarp vartotojo pajamų ir išlaidų elementų.

XIX a. vokiečių ekonomistas E. Engelis pastebėjo, kad didėjant pajamoms vartotojai išleidžia maistui vis mažesnę dalį.

Didėjant asmeninėms pajamoms sąlyginės išlaidos maisto produktams nedidėja, išlaidos drabužiams, būstui ir komunalinėms paslaugoms didėja nežymiai, o labai išauga išlaidos švietimo, mokslo, kultūriniams ir kitiems nematerialiems poreikiams, kas leidžia visuomenei šiose sferose steigti darbo vietas ir didinti valstybės pajamas. Ši priklausomybė pavadinta Engelio dėsniu.

Valstybės vykdomoje paramos skurstantiesiems politikoje dažnai nustatomi minimalūs gyvenimo standartai – apskaičiuojama, koks vartojimo krepšelis būtinas minimaliems poreikiams patenkinti ir kokia jo kaina. Ekonomiškai stipresnėse šalyse dažniausiai pripažįstama valstybės atsakomybė už tai, kad visiems gyventojams būtų garantuotas bent minimalus gyvenimo lygis arba minimalūs gyvenimo standartai.

Lietuvoje kaip vienas pagrindinių socialinės paramos skurstantiesiems kriterijų 1990 m. įvestas minimalaus gyvenimo lygio (MGL) rodiklis, su juo susieta teisė į socialinę paramą ir socialinių pašalpų dydis.