Konkurencija

Situacija rinkoje, kai esti pakankamai daug smulkių pirkėjų ir pardavėjų arba keletas stambių pardavėjų, t. y. konkurentų (oligopolija). Asmenys ir įmonės, siekiantys didesnės rinkos dalies, prikti ar parduoti ar prekes ir paslaugas. Konkurencinėje kovoje galimi du svarbiausi atvejai. Pirma, kai vartotojų (pirkėjų) rungtyniavimas skatina geresnį gamintojų darbą, aktyvina jų pastangas ir tarpusavio konkurenciją. Normalioje rinkoje šis atvejis vyrauja. Antra, kai vartotojų, t. y. pirkėjų, pernelyg aštri tarpusavio konkurencija rinkoje slopina gamintojų konkurenciją, jos intensyvumą ir efektyvumą. Šios konkurencijos paaštrėjimas pagal savo neigiamas pasekmes tolygus gamintojų konkurencijos susilpnėjimui: abu mažina ūkinės veiklos efektyvumą. Nors gamintojų tarpusavio konkurencija naudinga vartotojams, patys gamintojai neretai ieško būdų, kaip riboti savo konkurenciją. Pirkėjų tarpusavio konkurencija naudinga prekių gamintojams: skatina kainų kilimą ir mažina vartotojų reiklumą gamintojams. Todėl esant monopolijos sąlygoms prekių gamintojai linkę siekti dvejopo tikslo – riboti savo konkurenciją ir skatinti pirkėjų tarpusavio konkurenciją. Pagrindiniai veiksniai, veikiantys įmonių konkurenciją pagamintų prekių realizavimo rinkoje bei jos efektyvumą: įmonių dydis ir galia rinkoje, įmonių susitarimų buvimas arba nebuvimas, reklama, vadinamosios nesąžiningos konkurencijos metodų taikymas, prekybos įmonių konkurencinė padėtis rinkoje. Šiuolaikinėmis sąlygomis labai svarbūs vadinamieji išoriniai arba tarptautiniai konkurencijos veiksniai. Pagrindiniai iš jų šie: absoliutūs ir santykiniai įmonių pranašumai gaminant tam tikrą produkciją užsienio rinkai, užsienio prekybos liberalizavimo laipsnis, užsienio rinkų įvairovė, valiutų kursų lygis bei jo kitimas. Ypač svarbu atsikratyti monopolinės energetinių ir žaliavinių išteklių priklausomybės nuo atskiros užsienio rinkos, nes negali pasirinkti tiekėjų, nėra tinkamų sąlygų efektyviai konkurencijai.

susiję terminai:

Reklama

Rinka