Nedarbas

Tai rinkos ekonomikos šalims būdingas socialinis reiškinys, kurio esmė ta, kad dalis šalies gyventojų, galinčių ir norinčių dirbti samdomąjį darbą, neturi darbo. Pagal tarptautinius standartus statistinis nedarbo apibrėžimas vartojamas kalbant apie asmenis, kurie: a) neturėjo darbo, b) norėjo dirbti, c) ieškojo darbo. Nedarbo lygis – bedarbių skaičiaus procentinis santykis su ekonomiškai aktyvių gyventojų arba darbingo amžiaus gyventojų skaičiumi. Pagal tarptautinius standartus nedarbo lygis – bedarbių skaičiaus procentinis santykis su ekonomiškai aktyvių gyventojų skaičiumi. Nedarbo mastas – šalies, regiono darbingo amžiaus gyventojų, norinčių dirbti, nedarbo kiekybinė charakteristika. Tam tikrame laiko intervale nedarbo mastą apibūdina trys parametrai: a) kiek žmonių tapo bedarbiais, b) kiek kartų žmogus tampa bedarbiu, c) kiek laiko jis būna bedarbiu. Bedarbių skaičius arba nedarbo lygis neparodo, koks yra nedarbo mastas. Vidutinis nedarbo lygis gali reikšti labai įvairų nedarbo mastą. Kuo daugiau bedarbių ir kuo dažniau žmonės tampa bedarbiais, kuo ilgesnė vidutinė nedarbo trukmė, tuo didesnis nedarbo mastas.

susiję terminai:

Bedarbiai