Nevisiškas matomasis darbuotojų užimtumas

Priverstinis darbo laiko trumpinimas, kai dirbtas laikas trumpesnis negu įstatymo numatytas darbo laikas. Jis reiškiasi priverstiniu darbuotojo darbo laiko sutrumpinimu, atitinkamai mažinant užmokestį, taip pat priverstinėmis neapmokamomis arba iš dalies apmokamomis atostogomis. Kai kuriose šalyse tokiais atvejais darbuotojų patirti nuostoliai sumažinus jiems darbo užmokesčius iš dalies kompensuojami iš specialių užimtumo fondų. Nevisiškas matomasis darbuotojų užimtumas kartais vadinamas daliniu nedarbu, o taip užimti darbuotojai – daliniais bedarbiais. Nevisišką matomąjį užimtumą apibūdina šie rodikliai: asmenų, užimtų ne visą darbo dieną, bet norinčių dirbti ir ieškančių darbo visai dienai bei savaitei, skaičius; sutrumpinto darbo laiko trukmė (tai nustatyto darbo laiko ir faktiškai dirbto laiko skirtumas; įmonių, kuriose darbuotojų užimtumas nevisiškas matomasis, dalis bendrajame įmonių skaičiuje; prarastų darbo dienų skaičius; dalinių bedarbių dalis bendrajame darbuotojų skaičiuje. Pagal tarptautinius standartus nevisiškas matomasis užimtumas būdingas visiems samdomiesiems darbuotojams ir dirbantiems savo įmonėse. Jie dirba trumpesnį negu nustatyta darbo laiką ir ieško papildomo darbo, pasirengę tuoj pat pradėti dirbti. Taigi nevisiška matomąjį užimtumą galima nustatyti remiantis trim kriterijais: 1. darbo trukmė trumpesnė nei normalus darbo laikas, 2. tokia darbo trukmė darbuotojui yra priverstinė, 3. būtina aktyvi papildomo darbo paieška ir pasirengimas tuoj pat pradėti dirbti. Nevisišką matomąjį darbuotojų užimtumą apibūdina 2 rodikliai: a) nevisiškai užimtų darbuotojų skaičius, b) nevisiško matomojo užimtumo mastas, nustatomas pagal laiko vienetų (dienų, valandų) skaičių.

susiję terminai:

Bedarbiai

Įmonė

Užimtumas