Pasiūla

Prekių kiekio, kurį pardavėjai nori ir gali parduoti, ir kainos, už kurią ta prekė gali būti nupirkta, ryšys. Kiti veiksniai, tarp jų ir laikotarpio trukmė, laikomi nekintamais. Šis ryšys išreiškiamas matematine lygtimi, lentele arba grafiku (pasiūlos kreive). Pasiūlos kitimas, kitaip nei pasiūlos apimties kitimas, kurį sukelia prekės kainos kitimas, vyksta neatsižvelgiant į tai, ar kaina kinta. Grafiškai tai vaizduojama taip: pasiūlos kreivė pasislenka (perkeliama) į dešinę arba į kairę. Tą pasislinkimą sąlygoja veiksnių, kurie brėžiant pačią pasiūlos kreivę buvo laikomi pastoviais, pokyčiai. Pagrindiniai veiksniai yra šie: technologija, išteklių kainos arba gamybos veiksnių kaštai, kitų prekių kainos, pardavėjų rinkoje skaičius, pardavėjų prognozės apie galimus kainų pasikeitimus rinkoje. Pasiūlos elastingumas kainoms yra santykinis pasiūlos ir kainos pasikeitimas vienu procentu. Pasiūlos infliacija rodo kainų augimą dėl pasiūlos mažėjimo, kurį sukelia nederlius, katastrofos, krizės ir pan. Pasiūla riboja ekonominį augimą tada, kai nepakankama kaupimo norma riboja pasiūlos kreivės kilimą, kartu ribodama vartojimo augimą gamybos perspektyvoje. Pasiūlos dėsnis: prekių pasiūlos kiekis kinta paprastai kainai kintant. Prekės kainai didėjant pasiūlos kiekis didėja, o kainai mažėjant – mažėja.