Paslėptasis nedarbas

Viena iš nevisiško darbuotojų užimtumo formų. Jis paplitęs tose veiklos srityse, kur darbuotojų daugiau negu technologiniu ir organizaciniu požiūriu jų reikia, kad būtų pagamintas produktas arba suteikta paslauga. Dėl to neefektyviai panaudojama darbo jėga, mažėja darbo intensyvumas ir našumas. Viena iš dažniausių pasitaikančių paslėptojo nedarbo rūšių yra biurokratinis valstybės valdymo aparatas. Specifinę paslėptojo nedarbo atmainą sudaro žmonės, galintys ir norintys dirbti, tačiau nesiregistruojantys įdarbinimo tarnybose ir todėl nepatenkantys į bendrą bedarbių skaičių. Dažniausiai nesiregistruoja tie bedarbiai, kurie neturi teisės gauti bedarbio pašalpos arba kurių įsidarbinimo galimybės yra menkos. Paslėptasis nedarbas buvo plačiai paplitęs socialistinėje, vadinamojo visiško užimtumo ekonomikoje. Darbą, kurį sėkmingai galėjo atlikti vienas žmogus, dažnai dirbdavo du ar trys darbuotojai. Rinkos ekonomikai tai nepriimtina ir šalintina, o dėl to atsiras daugiau bedarbių.