Protekcionizmas

Ekonominė politika, apsauganti konkrečią nacionalinio ūkio šaką nuo importinės produkcijos konkurencijos. Nors tokią apsaugą galima iš dalies pateisinti, vis dėlto protekcionizmas, kaip svarbiausia nacionalinių interesų gynybos priemonė, apskritai nėra toleruotina Protekcionistinės apsaugos reikėtų tam, kad trumpam laikui būtų palengvintas organizuotą nacionalinės ekonomikos pertvarkymas. Tačiau kyla pavojus, kad tokia apsauga gali tapti nuolatinė. Apsaugos priemones dažniausiai galima geriau įgyvendinti kitais būdais: finansų ir pinigų politikos, valiutos kurso tikslinimo priemonėmis. Protekcionistinės apsaugos priemones labiausiai pateisina besivystančios nacionalinės ekonomikos šakos. Apsauga gali būti efektyvi priemonė skatinti ūkio šaką, kuri gerai tinka šaliai, tačiau kuri negali sėkmingai vystytis, jeigu neapsaugoma nuo importo. Per tam tikrą laiką tinkamai apsaugota nacionalinė ekonomikos šaka gali tapti gyvybinga ir sėkmingai konkuruoti su kitomis šalimis. Tokia laikina nacionalinės ekonomikos šakų apsauga neprieštarauja rinkos ekonomikos principams. Tik laikinai suvienodinus konkurencines sąlygas, nacionalinės ekonomikos šaka gali pasiekti tokią raidos pakopą, kai ji gali efektyviai vystytis. Be protekcionistinės apsaugos, kai šalies tam tikros ūkio šakos saugomos nuo stipresnės kitų šalių konkurencijos, yra dar vadinamasis agresyvusis protekcionizmas. Jo tikslas – maksimaliai skatinti eksportą, o taktika pagrįsta puolimu, konkurentų smukdymu, monopolinių kainų šalies viduje palaikymu, įsigalėjimu užsienio rinkose, naudojant bet kokias priemones. Plėtojantis regionų ekonominei integracijai atsirado vadinamasis kolektyvinis protekcionizmas. Jis būdingas šalių grupuotėms, siekiančioms įsitvirtinti naujose prekių rinkose, perdalyti esamas rinkas.

susiję terminai:

Rinka