Rizika

Galimas pavojus, gresianti žala bei nelaimė; veikimas, tikintis sėkmės. Abi šios prasmės tinka ir kalbant apie ekonominę riziką. Apibūdinant šią riziką, reikia atkreipti dėmesį į: netikrumą, neapibrėžtumą, kurie slypi pačioje rinkos ekonomikoje; kaip į tai reaguoja rinkos dalyviai: ar linkę jie rizikuoti, pasitikti rinkoje slypinčią riziką ar vengia jos. Apskritai verslininkai gali numatyti būsimus įvykius rinkoje tik su tam tikra tikimybe. Rinkoje galima arba laimėti, gauti pelną, arba pralaimėti. Žmonės nevienodai reaguoja į galimybę laimėti arba pralaimėti gamybinėje–komercinėje veikloje. Yra trys skirtingi požiūriai į ekonominę riziką: adaptacija prie ekonominės rizikos, kai žmogus teikia pirmenybę rezultatui, o ne rizikingiems veiksniams; teikiama pirmenybė ekonominei rizikai, kada žmogus pasirenka rizikingą variantą; 3) abejingumas rizikai, kada žmogui vis tiek, ką pasirinkti. Be verslininkų rizikos verslas negali būti pakankamai efektyvus. Siekimas maksimalaus rezultato su minimaliomis sąnaudomis lemia rizikingus ūkinius verslininkų veiksmus. Kuo didesnė verslininkų konkurencija, tuo labiau jie imasi rizikingos veiklos. Ekonominė rizika yra specifinė rinkos dalyvių aktyvumo forma. Rizikingesnė veiksmai yra brangiau apmokami. “Premija už riziką” yra pelno dalis, kurią gauna sėkmingai rizikuojantys rinkos dalyviai. Antra vertus, rinka baudžia neprotingą riziką, avantiūrizmą, visiškai atitrūkusį nuo ekonominio skaičiavimo. Tokie rinkos dalyviai turi didesnę tikimybę bankrutuoti. Rinka nelepina ir tų, kurie vengia priimti rizikingus sprendimus. Kartu rinkos mechanizmas numato, jog vengiantys rizikos gali bent dalį jos perduoti kitiems už tam tikrą mokestį. Šią funkciją atlieka vadinamoji spekuliacinė rinka.